Nekilnojamas turtas, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Palanga ir kt.

Nekilnojamas turtas, investicijos

Yra kilęs posakis, jog pinigai turi uždirbti pinigus. Taip ir atsirado investicijos. Investicijos tai kai žmonės turi savų pinigų, kuriuos nori įdarbinti. Pinigai yra skiriami, pavyzdžiui, kokioms nors įmonėms ar kitai veiklai. Už tą finansavimą, vėliau investuotojas gauna tam tikrą pelno dalį. Išeina taip, jog žmogus nieko nedarydamas gauna pinigų. Pačios investicijos tai priemonės, kurios laikui bėgant, leidžia didinti savo turimus pinigus. Pavyzdžiui, jeigu kam nors išleidome 10 litų, vėliau gausime 20 litų, tai jau vadintųsi investicija. Absoliučiai visus pinigų leidimo būdus galime suskirstyti į investicijas arba vartojimą. Būna ir įvairių mišrių situacijų kai išleisti pinigai gali būti ir investicija ir atnešti kažkokią naudą. Puikus pavyzdys būtų nekilnojamasis turtas.

Investicijos pagelbėja tiems žmonėms, kurie turi laisvų lėšų ir jie, skirdami tas lėšas, gali jas padidinti. Visiems žinoma, jog jeigu tik turėsime sukauptas lėšas, niekur jų nenaudosime, jos taip stovėdamos ir neaugs. Priešingai - atėjus pinigų nuvertėjimui, galite atsidurti dar blogesnėje situacijoje, negu buvote prieš tai. Pinigus galite net gi prarasti. Ne paslaptis, jog pinigai turi dirbti, kad atneštų dar daugiau pinigų. Būtent čia ir padeda investicijos. Patikimos investicijos yra į nekilnojamąjį turtą. Žinoma, į investicijas yra panašus spekuliavimas. Kad atskirti spekuliavimą nuo investicijos, reikėtų atkreipti dėmesį į laiko trukmę. Investavimas yra procesas, kuris yra ilgalaikis, nors niekas negalėtų kategoriškai atskirti spekuliavimo nuo investicijos. Tačiau spekuliavimas, tai dažniausiai trumpalaikė investicija, kuri gali net nepavykti ir visiškai neatnešti pinigų, t.y. pelno.

Šiuo metu pirkėjai vengia investicijos į nekilnojamąjį turtą. Remiantis metų laikais ir panašiais kriterijais, žmonės vis tikisi jog kainos keisis, t.y. didės arba mažės. Investicijos į nekilnojamąjį turtą vyksta labai paprastai. Dažniausiai verslininkas, pavyzdžiui, numato, jog tam tikros paskirties būsto kainos kils, tada jis nusiperka keletą pastatų, ir vėliau nusipirktą nekilnojamąjį turtą parduoda su nemažu pelnu. Tačiau šitoks pinigų leidimas nėra patikimos investicijos, nes čia vyrauja labai daug kriterijų. Niekam ne paslaptis, jog šiuo metu Lietuvoje vyrauja krizės laikotarpis. Kai kurie žmonės sako, jog investavimas krizės laikotarpiu krizės laikotarpiu būtent ir yra patikimos investicijos. Pavyzdžiui, šiuo sunkmečiu, nekilnojamas turtas, kuris būtų supirktas sostinės centre, būtų laikomas labai stabilia investicija.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, svarbiausia atsižvelgti į pagrindinius kriterijus. Būstas į kurį bus investuojama, t.y. nekilnojamasis turtas turi būti likvidus, ir be to, esant reikalui, jeigu prireiktų lėšų, pastarasis būstas turėtų būti išnuomojamas kuo paprasčiau ir kuo skubiau. Nekilnojamojo turto kainos turi nemažai priežasčių tam, kad didėtų arba mažėtų. Kainas nulemia infliacija, o pačią infliaciją nulemia kylantis žmonių pragyvenimo lygis, atlyginimai, kurie yra padidinami, bei augantys žmonių poreikiai. Būtent tai ir nulemia tą faktą, jog gyventojai gali skirti žymiai didesnę sumą pinigų savo būstui. Taip ir yra iššaukiamas kainų didėjimas. Be to, verta paminėti, jog paklausa gali gan greitai ir smarkiai keistis, priklausomai nuo rinkos lūkesčių. Pavyzdžiui, pasiūla yra žymiai ilgesnis procesas, nes nuo objekto pastatymo iki pačio projekto idėjos dažnai gali praeiti 2-3 metai, todėl spekuliacijos nulemia tam tikras kainas. Tačiau, nepaisant paklausos, šitokios spekuliacijos dažniausiai anksčiau ar vėliau baigiasi ir į rinką grįžta normalios kainos.

Ko gero, niekas negalėtų pasakyti, koks yra normalaus gyvenamojo būsto kainų vidurkis. Turbūt galėtume atsižvelgti į panašaus būsto rūšis tam tikrose kitose šalyse, ir pabandyti surasti analogijas. Žinoma, nėra visiškai jokios prasmės, pavyzdžiui, bandyti lyginti Londoną, Paryžių su Vilniumi. Tačiau, būtų visai prasmingai žiūrėti pačiai Lietuvai į tokias išsivysčiusias rinkas, kaip Čekijos ar Vengrijos. Nes nekilnojamojo turto pastovumo lygis šiose šalyse yra žymiai labiau nusistovėjęs.

Šiuo metu stipriai krenta nekilnojamojo turto vystymo maržos. Pavyzdžiui, jeigu prieš penkerius metus šitokių nekilnojamojo turto projektų vykdytojai uždirbdavo netgi po 30 procentų pelno, kas neseniai buvo ir Lietuvoje, tai dabar rinkos situacija leidžia uždirbti tik nuo 5 iki 15 procentų pelno. Šiuos procesus, žinoma, įtakoja tai, jog anksčiau bet kokios paskirties gyvenamojo pastato, pavyzdžiui, daugiabučio, likdavo vos keletas neparduotų butų. Dabar neparduotų butų procentas siekia 20. Kuo daugiau lieka neišparduotų butų, tuo projekto pelningumas mažėja. Anksčiau šiose šalyse buvo kalbama, jog paskola netenkina kokybiškos paklausos, kurią sudaro gyventojai. Nekilnojamo turto rinkos situacija Lietuvoje šiuo metu yra ganėtinai panaši į anksčiau minėtos Čekijos ar Vengrijos dėl krizės laikotarpio. Taip pat dėl to, jog projektų vykdytojai uždirba gan mažą procentą pelno.